sausarūris

×sausarū̃ris, -ė (hibr.) adj., smob. (2) vlg. sudžiūvėlis: Toks sausarū̃ris, sausagrobis, trumpis (apie susitraukusį vaiką) Brb. Ok, tas svotas, sausarū̃ris, graužė sausą sūrį (d.) Rod.